Lenkijoje daugėja nelegalių abortų ir su tuo susijusių turistinių išvykų, nors šioje šalyje galioja vieni griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymai bei aktyviai už vaisiaus išsaugojimą pasisako Katalikų Bažnyčia, rašo dienraštis "Gazeta Wyborcza", remdamasis ketvirtadienį Lenkijos Seime vykusios konferencijos rezultatais.

Konferencijoje dalyvavo ir šalių, į kurias lenkės vyksta nutraukti nėštumą, gydytojai - Austrijos, Vokietijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos.

Lenkijoje kasmet atliekama nuo 80 iki 200 tūkst. nelegalių abortų, iš jų 10-15 proc. - užsienyje, sakė Lenkijos moterų ir šeimos planavimo federacijos atstovė Wanda Nowicka (Vanda Novicka).

Konferencijoje užsienio svečiai tikino, kad jų klinikose nutraukti nėštumą dažniausiai atvyksta 16 - 48 metų amžiaus lenkės . Tai yra gerai uždirbančios moterys - verslininkės, aktorės, mokslininkės, valdininkės, žurnalistės. Daugiausiai jų apsilanko Vokietijoje. Vien Prenclau miesto klinikoje 2009 metais nėštumas nutrauktas trims šimtams lenkių, o šiemet - jau 400, nežiūrint į tai, kad aborto kaina 410 eurų.

Austrijos sostinėje Vienoje nėštumą kasmet nutraukia apie 200 lenkių, nors šios operacijos kaina dar didesnė negu Vokietijoje - 460 eurų. Tuo tarpu Lenkijoje nelegalus abortas kainuoja nuo 5 iki 10 tūkst. zlotų (1250 - 2500 eurų).

Panaši situacija ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau lenkės čia masiškai naudojasi nemokamu nėštumo nutraukimu. Visų Anglijoje atliktų abortų trečdalį sudaro pacientės iš Lenkijos.

Lenkijoje nutraukti nėštumą galima tik trimis atvejais: kai pavojus gresia gimdyvės arba vaisiaus gyvybei ir jeigu moteris pastojo po išžaginimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Šalia Ruopiškio ežero Rokiškio rajone gyvenantys žmonės skundžiasi, kad ežero vanduo pažaliavo ir išgaišo žuvys.

Aplinkosaugininkai reiškia abejones, ar pavyks nustatyti teršėją, praneša LTV „Panorama“.

Žalias vanduo Ruopiškio ežere – jau kelios dienos. Vietiniai sako, kad ežeras teršiamas nebe pirmi metai, tačiau šįkart išgaišo žuvys.

 

Gyventojai svarsto, kad gal teršalus į ežerą neša įtekantis upelis, į kurį išleidžiamos Rokiškio įmonių nuotekos.

Paėmę mėginius aplinkosaugininkai nustatė, kad deguonies kiekis ežere normalus, tad, manoma, žuvys išgaišo ir vanduo pažaliavo ne nuo karšto oro, bet nuo teršalų.

„Iš Pramonės gatvės yra suvesta į 10-tą išleistuvą lietaus kanalizacijos tinklai, ir vienintelė įmonė, kuri turi išleidimą nuotekoms po valymo, – „Rokiškio sūris“, – teigia Danutė Baronienė, Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vyriausioji specialistė.

„Rokiškio sūrio“ vadovai neigia išleidę teršalus, esą išleidžiantys net 50 proc. švaresnius nei nustatyta norma teršalus.

Aplinkosaugininkai abejoja, ar po savaitės gavus tik bendrus vandens tyrimų rezultatus pavyks nustatyti teršėją. Anot jų, norint atlikti išsamesnius tyrimus reikia žinoti, kokia chemine medžiaga užterštas vanduo ir išsamesnių tyrimų neketina atlikti.

Tad nors Ruopiškio ežeras teršiamas ne pirmą kartą, žada dirbti tik prevenciškai – dažniau kontroliuoti patenkančias į ežerą nuotekas. 

Zina Paškevičienė, LTV „Panorama“

Gamta daro nuostolių miškininkams: po karščių pastarąsias pora savaičių merkia lietus – į kai kurias kirtavietes neįmanoma įvažiuoti.

Miškininkai sako patirsiantys nuostolių, tačiau medienos esą pirkėjams nepritrūks. Jos gausu tuose regionuose, kuriuose rugpjūčio pradžioje praūžė škvalas, praneša LTV „Šiandien“.

Šiaulių urėdijos plotuose darbuojasi 13 miško kirtimo bendrovių. Tačiau medieną iš kirtaviečių veža vos trys, likusios dėl nuolat pliaupiančio lietaus į miškus negali įvažiuoti. Bet ir dirbantiems ne pyragai. Technika klimpsta, genda – nėra kaip iš miško išgabenti iškirstos medienos.

„Nebegalime tiek išvežti, kiek išveždavome anksčiau, nes labai šlapia. Dvigubai mažėja darbų apimtys, o tuo pačiu mažėja ir pajamos. O sąnaudos dvigubai didėja“, – teigia miško kirtimo įmonės savininkas Saulius Plaščinskas.

Miškininkai sako, kad medienos negalima paimti ne tik iš kirtaviečių. Didžioji dalis miško keliukų apgadinti, tad miškavežiai nebevažiuoja, nes vėliau dangai taisyti tektų išleisti ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

Tad vien Šiaulių urėdijoje miškuose guli apie 4 tūkst. kubinių metrų iškirstos medienos, o visoje šalyje – kelis kartus daugiau, ir jos vertė nuolat mažėja.

„Šiltas oras, didžiulė drėgmė, genda, krenta kokybė ir, aišku, nieko negalime padaryti tokiu oru. Dar tokių metų neatsimenu, jau senai yra kažkas taip bebuvę“, – tvirtina Šiaulių urėdas Stasys Pališkis.

Dėl prastų klimatinių sąlygų miškininkai teigia patirsią ir nuostolių. Jau dabar esą ne visi pirkėjai patenkinti medienos trūkumu. Tad su verslininkais tikslinamos supirkimo sutartys ir medienos kirtėjai keliasi į tuos regionus, kur praūžė škvalas ir gausu vėjovartų, nes čia miškai sausesni.

„Nereikia pergyventi, medienos bus iš privačių miškų, kadangi ten tiek pat išvertė. Ji jokiom sutartimis nepadengta, taip kad bus papildomos medienos. Manau, Lietuvos perdirbėjai visiškai apsirūpins“, – sako generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Šiemet šalies urėdijos ketina parduoti daugiau kaip pusketvirto milijono kubinių metrų medienos.

Jevgenijus Bardauskas, Reda Gilytė, LTV „Šiandien“

Lietuvoje bene kiekviena sumanyta niekšybė pradedama žodžiais „Pasaulinė praktika rodo...“. Tokia įžanga prasidėjo ir kalbos, jog „Visos civilizuotos (ir turtingos) šalys kartkartėmis organizuoja finansines amnestijas“.

Kuomet šalyje klesti korupcija, šešėlinėje ekonomikoje sukasi antras valstybės biudžetas, o valdžia jau net neimituoja kovos su tokiu dalies verslo ir juos aptarnaujančios valdininkijos parazitavimu, kodėl gi nesąžiningam verslui nepabandžius dar kartą pasinaudoti palankia jiems situacija. Juolab, kai surandama finansinės amnestijos užtarėjų. O kas galėtų paneigti, jog valdžia sąmoningai ruošiasi tokiai akcijai? Juk amnestuotas verslas tikėtina neliktų skolingas už jiems palankų sprendimą. Be to viešojoje erdvėje ne kartą sklandė informacija apie parlamentinių partijų ir politikų galimas sąsajas su  šešėliniu verslu, kontrabandininkais ir pan. Taigi, būtų padaryta „vsio zakonno“.

Beje, 1993 m. vasarą Lietuvoje jau buvo įvykdyta gudri finansinė amnestija Lito įvedimo metu, kai talonų kiekis į litus buvo keičiamas ne diferencijuotu santykiu. Tuomet Prezidentas A.Brazauskas pareiškė, kad visi Lietuvoje cirkuliuojantys pinigai yra teisėti. Tokios pozicijos laikėsi ir tuomet opozicijoje buvę konservatoriai. Mano įsitikinimu, būtent tada ir buvo padėtas pagrindas tolesnėms ekonominėms finansinėms niekšybėms.

Kita amnestija jau beveik realizuota. Malonė suteikta nelegalioms statyboms, nors net nėra apytikrių duomenų, kiek Lietuvoje yra nelegalių statinių. Be abejo, sveikintinas Prezidentės veto statybų įstatymo pataisoms, kuomet Seime esančios partijos buvo numatę galimybę įteisinti statybas neleistinose vietose – nacionaliniuose parkuose ir pan. Tačiau net prezidentūros teisininkų pateiktos statybų įstatymo pataisų korektūros nesprendžia problemos iš esmės ir palieka galimybę toliau piktnaudžiauti.

Pirmiausia nelegalias statybas privalu inventorizuoti ir perduoti valstybės žinion. Taip pat būtina priimti reikalingus sprendimus ir įstatymų pataisas. Ir tik tuomet pradėti vykdyti procedūrinius veiksmus – kokius nelegalius statinius griauti, kokius perimti visuomenės poreikiams, kokiems taikyti finansines priemones. Nepateisinama, kuomet valdžia neieško kelių piktnaudžiavimams, biurokratijai, korupcijai pažaboti, bausti prasižengusius valdininkus ir nelegalius statytojus, o pasirenkami lengviausi, ydingiausi ir visuomenę labiausiai žlugdantys būdai.

Šiandien ne laikas kalbėti apie amnestijas. Pirmiausia valdžia turi priimti ryžtingus sprendimus kovai su korupcija, šešėliniu verslu ir panašiais nusikaltimais. Pagaliau ir Lietuvoje turi būti priimtos nuo 2006 m. galiojančios ES taisyklės valstybėms narėms dėl nusikaltėlių turto užsienyje konfiskavimo. Beje, taisyklių įgyvendinimo priemones privalu buvo priimti iki 2008 m. lapkričio 24 d. Pats laikas turto konfiskavimo priemones pradėti taikyti ir pačioje Lietuvoje. Taip pat privalu pagaliau įvesti visuotinį pajamų, išlaidų ir turto deklaravimo įstatymą, kad nesąžiningai uždirbtos pajamos ir įgytas turtas nebūtų slepiamas už uošvių, tetų, senelių nugarų, panaikinti senaties terminus sunkiems ekonominiams finansiniams nusikaltimams, sutvarkyti partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą užkertant kelią stambiam verslui daryti įtaką politiniams sprendimams.

Paradoksas – Vyriausybė verkšlena dėl sudėtingos finansinės padėties, atseit, taupydama apkarpo pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių pajamas, o šalia plaukioja milijardai. Tenka pripažinti, kad šešėlinės struktūros veikia efektyviau negu valdžios. Neretai valdžia tiesiog tampa šešėlinį verslą aptarnaujančia struktūra. Amnestijų taikymas taptų dar vienu tokiu atveju.

Kokius sprendimus reikia priimti padėčiai taisyti – aišku. Tam būtina politinė valia. Ir aišku pačios valdžios savigarba. O be amnestijų tikrai galima apsieiti.

Bernardinai.lt

Problemų dėl studentų pritraukimo turintys Klaipėdos ir Šiaulių universitetai žada aktyviau bendradarbiauti.

Šios aukštosios mokyklos šiemet studentų nesurinko atitinkamai į 12 ir 7 studijų programas.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, universitetai jau vykdo bendrus projektus, keičiasi dėstytojais, tačiau ketinama bendradarbiavimą plėsti. Artimiausiu metu abiejų universitetų rektoriai planuoja susitikti su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir pristatyti planuojamus bendrus veiksmus bei aptarti aukštojo mokslo regionuose aktualijas.

"Mes ir dabar turime kai kurių bendrų projektų, bet galbūt bendradarbiavimą plėsime. Mes ir dabar dėstytojais keičiamės: daug yra dėstytojų, kurie atvažiuoja pas mus ir mūsų dėstytojai nuvažiuoja ten. Tai nėra todėl, kad Klaipėdos universitetui būtų blogai arba Šiaulių universitetui būtų blogai. Paprasčiausiai yra tikslinga kai kur pasidalinti studijų programomis", - BNS sakė Klaipėdos universiteto rektorius.

Tai, kad kai kurios Klaipėdos universiteto programos šiemet nesurinko pirmakursių, pasak V.Žulkaus, jam nebuvo staigmena.

"Jeigu kalbėtume apie mūsų universitetą, tai nebuvo nelauktas rezultatas. Mes prognozavome ir mūsų prognozės, deja, išsipildė. Šias programas reikia, be abejo, keisti", - dėstė jis. Pasak jo, ir į pakeistas programas studentai gali būti renkami nebe kasmet, o pavyzdžiui, kas dvejus metus.

"Kai kurios programos gali ir išnykti. Gyvenimas nestovi vietoje", - teigė jis.

Rektoriaus teigimu, kol kas nekalbama, kad reikėtų į tokias pat ar panašias programas rinkti kursus tik viename iš šių dviejų universitetų, tačiau neatmetama, kad toliau mažėjant studentų skaičiui, tai gali tekti daryti ateityje.

"Reikia trupučio laiko, kad įsitikintume, kad reikia kažką jungti ar panašiai, galbūt kalbėsime ir apie tai, bet tai nėra pats būtiniausias dalykas, nes mūsų regionai yra savotiškai padalinti. Vakarų Lietuvos ir Šiaurės Vakarų regionuose yra pakankamai daug jaunų žmonių, kurie nori studijuoti ir nėra būtina daryti iš dviejų panašių programų vieną. Bet jeigu gyvenimas parodys, kad studentų sumažės, mes galbūt kažką panašaus ir darysime", - kalbėjo V.Žulkus.

Daugiausiai šiemet nerentabilių specialybių - Klaipėdos universitete (12), tarp jų - evangeliškoji teologija, medicinos technologijos, įvairios vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų, muzikos ir dailės programos.

Antroje vietoje pagal stojančiųjų "numarintas" programas - Šiaulių universitetas, kuriame abiturientai nenorėjo studijuoti fizikos, pradinukų ugdymo, dailės ir rusų filologijos - iš viso 7 programų.

Trys studijų programos nesurinko studentų Europos humanitariniame universitete ir Dailės akademijos Kauno fakultete.

Tarp kolegijų daugiausiai stojančiųjų "numarintų" programų buvo Telšių Socialinių mokslų kolegijoje - septynios.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Lietuvai kol kas nesiseka siekti išsikelto tikslo, kad 2012 metais mokymosi visą gyvenimą lygis pasiektų 15 procentų.

Iki 2003-2012 metų Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų 15 proc. Lietuva pagal 2009 metų duomenis atsilieka daugiau kaip tris kartus - šis rodiklis Lietuvoje pernai siekė 4,5 procento.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos metinio pranešimo, ES šalyse vidutiniškai mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,5 procento.

"Tai vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos socialinei atskirčiai sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis", - teigiama pranešime.

Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis.

Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, šis rodiklis Lietuvoje pablogėjo: 2007 metais jis siekė 5,3 proc., 2008 - 4,9 proc., 2009 - 4,2 procento.

Tarp Lietuvos miestų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis 2009 metais siekė 5,5 proc., tarp kaimo gyventojų - 2,3 procento. Tarp moterų šis rodiklis pernai buvo 5,4 proc., vyrų - 3,6 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Rudens mėnesiais vyksta lašišų bei šlakių migracija į nerštavietes ir jų nerštas. Šiuo laikotarpiu paprastai suaktyvėja brakonieriai, žvejojama tinklais, duriamaisiais ar užkabinamaisiais įrankiais ir net elektros srove.

Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, įgyvendindama Helsinkio komisijos rekomendaciją imtis visų įmanomų priemonių palengvinti natūralią lašišų reprodukciją, jau aštunti metai rengia ir koordinuoja akciją „Lašiša“. Aplinkosaugininkai šiemet, kaip ir kasmet, imsis visų priemonių, kad šių taurių žuvų nerštas praeitų ramiai ir netrukdomai.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis galima teigti, kad pastaraisiais metais sėkmingai vykdytos akcijos daro įtaką lašišų bei šlakių išteklių gausėjimui mūsų šalies vandenyse.

Šiais metais akcija ,,Lašiša – 2010” vyks nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 20 dienos. Akcijos metu aplinkosaugos pareigūnai budės prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija: Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir Nemuno upėje bei yra gausiausios nerštavietės – Neries, Žeimenos, Meros, Vilnelės, Šventosios ir Siesarties upėse. Minėtose vietose bus sustiprinta verslinės, mėgėjiškos bei specialiosios žvejybos kontrolė, stabdomos ir tikrinamos įtariamų pažeidimais asmenų transporto priemonės (ypač tamsiu paros metu), teikiama aplinkosauginė informacija vietiniams gyventojams ir reidų metu tikrinamiems asmenims.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, budėjimus numatoma rengti Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione bei Nemuno upėje. Budėjimai vyks nuo rugsėjo 1 iki spalio 20 dienos. Juose dalyvaus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, jiems talkins kolegos iš Šiaulių bei Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai.

Nuo spalio 1 iki lapkričio 20 dienos daugiau dėmesio bus skiriama lašišų ir šlakių neršto vietų apsaugai. Akcijos priemonės bus vykdamos Neries, Žeimenos, Meros, Vilnelės, Šventosios ir Siesarties upių regionuose. Šiose vietose budės bei vykdys reidus Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Utenos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai. 

Vykdant akciją ,,Lašiša – 2010”, prioritetas bus teikiamas pažeidimų prevencijai, t. y. bus siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam neteisėtam lašišų ir šlakių išteklių naudojimui. Be aplinkosaugos tarnybų, akcijoje dalyvaus policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai. 

Už neteisėtą lašišų gaudymą yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 700 litų bei ieškinys - 200 litų už neteisėtai sugautą lašišą, o padarius šių žuvų ištekliams didelę žalą - net ir baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.  

Tačiau žvejams mėgėjams ir sportininkams suteikiama galimybė pagauti lašišą, nusipirkus licenciją. Informaciją apie licencinę žvejybą galima gauti aplinkos apsaugos agentūrose, departamentuose ir net žūklės parduotuvėse.

Bernardinai.lt

Vilniuje susirinkus Lietuvos atstovybių užsienyje vadovams, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus kai kuriuos diplomatus pakvietė susitikti ketvirtadienį jo rezidencijoje Turniškėse.

"Su kai kuriais diplomatais dirbau daug metų, su jais bendravau, artimiau juos pažįstu ir, kadangi žinau, kad jie yra suvažiavime, asmeniškai pakviečiau pabendrauti porą valandų pas mus namuose", - BNS ketvirtadienį sakė V.Adamkus.

Buvusio šalies vadovo namuose turėtų susirinkti apie 15 diplomatų, tarp kurių turėtų būti ambasadorė Suomijoje Halina Kobeckaitė, ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus ir anksčiau V.Adamkaus patarėju buvęs ambasados Minske vadovas Edminas Bagdonas. Šiuos diplomatus paminėjo pats V.Adamkus.

"Tai joks balius, jokia vakarienė, o pabendravimas su artimais ir pažįstamais prie vyno. Sakau labai nuoširdžiai, neturiu ką slėpti. Tai nėra priėmimas restorane visiems, kiek jų yra suvažiavę. (...) Mano nuoširdus pasakymas: nedarykime iš to, kad čia kažkas didelio darosi. Grynai draugiškas, nuoširdus susitikimas su žmonėmis, su kuriais anksčiau teko artimiau bendrauti", - kalbėjo V.Adamkus.

Trečiadienį prasidėjusiame dviejų dienų šalies diplomatinių atstovybių vadovų susitikime dalyvauja daugiau kaip 60 diplomatų - ambasadų ir konsulinių įstaigų vadovai, atstovai tarptautinėse organizacijose ir laikinieji reikalų patikėtiniai.

Susitikime aptariami artimiausi užsienio politikos prioritetai, artėjantys pasikeitimai pradėjus veikti Europos Sąjungos (ES) Išorės veiksmų tarnybai, Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir ES, taip pat diplomatijos ir verslo bendradarbiavimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako nematantis pavojaus, kad galėtų išnykti regioninės aukštosios mokyklos.

Į regioninius universitetus ir kolegijas dėmesį šią savaitę atkreipė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susitikusi su G.Steponavičiumi ji pabrėžė, kad vien tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių pasidalijimas iš dalies kelia pavojų, kad regioniniai universitetai arba specializuotos švietimo įstaigos ateityje gali išnykti.

"Mes šiuo metu regioninėms mokykloms grėsmės nematome", - žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Per šių metų priėmimą į aukštąsias mokyklas išvis nebuvo stojančiųjų ar buvo nepakankamai į beveik 60 studijų programų. Kalbama kad jas gali tekti panaikinti.

G.Steponavičaus teigimu, daug specialybių, kurios šiemet nesurinko studentų, turintiems Klaipėdos ir Šiaulių universitetams uždarymas negresia.

"Mes kalbėjome visų pirma apie universitetines aukštąsias mokyklas Šiauliuose ir Klaipėdoje ir dėl šitų dviejų universitetinių mokyklų grėsmės nėra", - aiškino ministras.

Daugiausiai tokių šiemet nerentabilių specialybių - Klaipėdos universitete (12), tarp jų - evangeliškoji teologija, medicinos technologijos, įvairios vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų, muzikos ir dailės programos.

Antroje vietoje pagal stojančiųjų "numarintas" programas - Šiaulių universitetas, kuriame abiturientai nenorėjo studijuoti fizikos, pradinukų ugdymo, dailės ir rusų filologijos - iš viso 7 programų.

Trys studijų programos nesurinko studentų Europos humanitariniame universitete ir Dailės akademijos Kauno fakultete. Tarp kolegijų daugiausiai stojančiųjų "numarintų" programų buvo Telšių Socialinių mokslų kolegijoje - septynios.

"Regioninės kolegijos - tokios kaip Alytaus, Utenos, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių - rodo tikrai neblogus rezultatus, kai kurios netgi labai gerus rezultatus", - įsitikinęs ministras.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) planuoja pokyčius valdant mokyklas - ketinama savivaldybėse atidžiau rinkti naujus bendrojo lavinimo įstaigų ir darželių vadovus, esamus griežčiau atestuoti, taip pat svarstoma galimybė įvesti kadencijas.

Taip pat ateinančiais mokslo metais numatoma koreguoti mokinio krepšelio skirstymą suteikiant mokykloms daugiau laisvės.

"(Numatomas - BNS) mokyklų savarankiškumo stiprinimas tiek finansiniais svertais liberalizuojant krepšelio metodiką, tiek įgyvendinant profesionalesnę naujų vadovų švietimo įstaigose atranką eliminuojant politinės įtakos svertus", - ketvirtadienį žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio aiškinimu, viena iš svarstomų priemonių yra mokyklų vadovų kadencijų įvedimas.

"Užsibrėžėme tikslus, kad naujai į švietimo sistemą patenkančių vadovų vadybiniai gebėjimai visų pirma tikrinami nepriklausomų atrankos personalo specialistų (...). Dabartinių švietimo vadovų atžvilgiu mes ketiname patvirtinti naujus atestacijos nuostatus, kurie numatytų galimybę tais atvejais, kai matome, kad rezultatai yra prasti, imtis atitinkamų sprendimų vienų ar kitų vadovų atžvilgiu", - teigė G.Steponavičius.

Anot jo, leidžiant mokykloms laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, tikimasi sustiprinti mokyklas.

"Tai yra vienas iš žingsnių, kad finansavimas labiau priklausys nuo vaikų skaičiaus ir nereikės žvalgytis į steigėjo pusę prašant papildomo finansavimo", - aiškino G.Steponavičius.

Tokie sumanymai abejonių kelia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Aleksui Bružui. Jis sako, kad tokiu atveju mažėjant mokinių skaičiui mokyklos patiria didelių sunkumų.

"Iš viso, jei žiūrėtume, tai mokinio krepšelis nėra geras dalykas. Jis sureguliuoja labai daug ir užkerta kelią mokyklų laisvei (...) Anksčiau su ministrais sutardavome - kai sumažėja mokinių, (sutaupyti - BNS) pinigai liktų švietimo sistemos dispozicijoje. Dabartiniu metu norima tuos pinigus atimti. Tai yra blogai dėl to, kad sumažėjus mokinių yra labai daug skylių, kurias reikėtų užkamšyti", - dėstė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Linas Slušnys, Jonas Girskis, Paulius Jurkevičius, Algimantas Variakojis, Gabrielius Liaudanskas – Svaras. Būk vyras: berniukų knyga. – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 344 p. Iliustracijos – Ryčio Daukanto.

Paauglystė – tartum šuolis parašiutu. Penki labai patyrę instruktoriai jums pataria, kaip skrieti maloniai ir saugiai nusileisti.

Psichiatras Linas Slušnys padeda geriau pažinti save ir suprasti draugą, atskleidžia bendravimo subtilybes (Kodėl sunku sutarti su tėvais? Kas yra vyriška draugystė? Kuo meilė skiriasi nuo susižavėjimo? Kas pirmas – jis ar ji – turi prabilti apie jausmus?). Jis negaili gerų patarimų, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi, įveikti laikinus stresus ir tapti stipria asmenybe.

Gydytojas neurologas Jonas Girskis pasakoja apie kūno pokyčius ir seksualumą, kalba ir apie intymius dalykus, kurių ne visada drąsu klausti. Kaip elgtis, kad taptum ne tik stiprus ir gražus, bet ir sveikas? Įvertink savo fizinę būklę ir nepatingėk atlikti gydytojo siūlomų pratimų.

Žurnalistas Paulius Jurkevičius šmaikščiai paaiškina, kodėl būtina valyti ne tik dantis, bet ir batus, moko užsirišti kaklaraištį ir ragina neišsigąsti, šalia lėkštės pamačius daugiau nei vieną šakutę. Jis pamokys ir bendravimo meno – kaip prakalbinti merginą, kaip bendrauti su vyresniais ar užmegzti pažintį internete.

Nepriklausomas finansų ekspertas Algimantas Variakojis pasakoja, kaip protingai elgtis su pinigais. Ir ne tik. „Tik trys procentai jaunuolių galvoja apie savo tikslus, kaip jie gyvens, kur ir iš ko gyvens. Bet kaip tik tie trys procentai ateityje ir gyvena pasiturinčiai ir laimingai,“ – rašo autorius. Šis skyrelis – trumpas savarankiškumo pradžiamokslis su naudingais patarimais, kurio pabaigoje siūloma pati geriausia investicija gyvenime...

O hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras kalba apie „svarbiausią mūsų gyvenimo dalį“ – laisvalaikį. Tai ne vien televizorius, kompiuteris ir knygos, bet ir laiptinės chebra, riedlentės, motociklai. Jis trumpai papasakoja apie populiariausias jaunimo subkultūras – hipius, pankus, gotus, skustagalvius ir, žinoma, apie hiphopą.

Knygos gale, skyriuje „Post scriptum“, pateikiamas literatūrologo, vertėjo, vaikų literatūros eksperto doc. dr. Kęstučio Urbos grožinės literatūros sąrašas. Be to, rasite lotyniškų žodžių bei posakių ir Giedriaus Drukteinio sudarytą populiariausių prekių ženklų sąrašą.

„Žinai, kas geriausiai skaito mūsų emocijas iš veido? Mamos ir merginos. Mūsų nelaimei, jos geriausiai jaučia, kai mes meluojame. Kaip jos tai sugeba nuspėti, nesuprantu, bet taip jau yra.“

                                                                                                     Linas Slušnys

„Graži laikysena – ne tik fizinės sveikatos, geros savijautos, bet ir psichinės ir emocinės būsenos veidrodis. Dvasiškai palūžęs, bėdų alinamas žmogus visada nerangus, susikūprinęs, raumenys įsitempę, nes kenčiantis protas verčia kentėti ir kūną.“

                                                                                                       Jonas Girskis

„Aš visiškai nepritariu tiems, kurie sako, kad pakanka švariai ir tvarkingai vilkėti, o visą likusį laiką reikia tobulinti vidinį pasaulį. Be abejo, vidinį pasaulį lavinti reikia. Bet nereikia apleisti ir išorės. Nes apsileidimas – tai irgi įvaizdis. Bloga žinia pasauliui apie save.“

                                                                                         Paulius Jurkevičius

„Žodis „kada nors“ leidžia atsipalaiduoti, nieko neveikti, kol... Ateina senatvė ir stebuklingasis „kada nors“, guodęs visą gyvenimą, virsta „niekada“. Pažvelgi į niūrią kasdienybę ir supranti – nieko įdomaus gyvenime nenuveikei, nieko neturi. Tik sąskaitos ir skolos. (...) Vadovauti savo gyvenimo laivui reikia pradėti čia ir dabar, ne po penkerių ar dešimties metų.“

                                                                                         Algimantas Variakojis

„Yra viena maža paslaptis. Gyvenime svarbu ne pergalės ar medaliai, o artimi žmonės, kurie tave supa, ir draugai. Juos reikia saugoti, jų laikytis. Vienas būsi niekas. O kai mūsų daug – bet ką galime pasiekti. Jei šiandien padėsi draugui, rytoj jis padės tau. Viskas grįžta – patikrintas faktas.“

                                                                       Gabrielius Liaudanskas – Svaras

Bernardinai.lt

Daugelyje JAV biotechnologijų laboratorijų šiuo metu tvyro sumaištis - praėjusį pirmadienį JAV Vašingtono apygardos teismas įšaldė visą valstybės paramą, skiriamą žmogaus embrioninėms kamieninėms ląstelėms tirti.

Toks sprendimas priimtas tenkinant dviejų mokslininkų pareiškimą, jog prezidento Barako Obamos siekis išplėsti šios srities finansavimą yra nelegalus.

Teisėjo Royce'o Lamberth'o paskelbtas penkiolikos puslapių apimties nuosprendis neapsiriboja vien tik Obamos administracijos siekio sumažinti prezidento Džordžo Bušo įvestų apribojimų sumažinimo blokavimu. Teismas sustabdė bet kokį žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių (EKL) tyrimų finansavimą - netgi toms 21 kamieninių ląstelių linijoms, kuriuos finansuoti buvo leidusi Bušo administracija.

Su žmogaus EKL dirbantys biologai tiesiogine prasme yra apstulbinti tokio įvykių posūkio. "Visi manė, jog tai seniai išspręstas klausimas", sako La Jola (Kalifornija) įsikūrusio Sanford-Burnham medicininių tyrimų instituto specialistas Evanas Snyderis, kuris baiminasi, jog tyrimai dabar apskritai sustos. Kol kas dar neaišku, ar teismas tiesiog užblokavo naujų paramų skyrimą, ar nuosprendis taip pat bus taikomas ir šiuo metu jau vykdomiems projektams, kurie bus priversti nutraukti savo veiklą.

Lamberht'o nuosprendis remiasi Dickey-Wicker pataisa žinomo įstatymo interpretacija. Pagal jį yra draudžiama skirti vyriausybės finansavimą tiems moksliniams tyrimams, kurie yra susiję su žmogaus embriono sunaikinimu. Pagal šią logiką akivaizdu, jog finansavimo negalima skirti naujoms kamieninių ląstelių linijoms kurti. Tačiau dabartinis nuosprendis priskirtas ir jau anksčiau sukurtoms ląstelių kultūroms. "Kadangi EKL tyrimams reikalingas EKL surinkimas, todėl EKL tyrimai yra tokie tyrimai, kuriuose embrionas yra sunaikinamas", rašoma nuosprendžio tekste.

Praėjusių metų spalį Lamberth'as atsisakė svarstyti siūlymą, pagal kurį buvo siūloma skatinti nevaisingas šeimas naudotis vaisingumo klinikų turimais embrionais. Tačiau šių metų birželį apeliacinis teismas nusprendė, jog du biologai Džeimsas Šerli (James Sherley) iš Bostono Watertown Biomedicininių tyrimų instituto (Masačūsetsas) ir Teresa Deišer (Theresa Deisher) iš Sietlo "AVM Biotechnology" turi teisę ginčyti ankstesniąją finansavimo politiką, kadangi EKL tyrimų plėtra "galėjo pažeisti jų lygias galimybes pretenduoti į moksliniams tyrimams skiriamą paramą". Džeimsas Šerli ir Teresa Deišer tiria suaugusių žmonių kamienines ląsteles ir prieštarauja EKL naudojimui, remdamiesi moralės principais.

Obamos administracija teoriškai gali tęsti teismo procesą aukštesnės instancijos teismuose, arba gali daryti sprendimą Kongreso demokratų partijos nariams, kad būtų pakoreguota Dickey-Wicker pataisa. Iki kol šis klausimas bus galutinai išspręstas, su EKL dirbantiems biologams gali tekti pasikliauti išskirtinai privačiu finansavimu, tačiau neaišku, ar privatus sektorius pajėgus skirti pakankamą lėšų kiekį.

Sako, kad cukinijų derlius šiemet kaip niekad gausus. Taigi dar vienas siūlymas, ką gardaus pasigaminti iš cukinijų.

Tešlai reikės:

250 g miltų;
125 g sviesto;
2 kiaušinių;
Žiupsnelio druskos;
2 šaukštų cukraus;

Įdarui reikės:

1 – 2  nedidelių cukinijų;
200 g fermentinio sūrio;
200 ml grietinėlės;
3 kiaušinių;
Druskos;
Šviežių arba džiovintų raudonėlių;

Paruošimas:

Iš miltų, kiaušinių, cukraus, druskos ir kambario temperatūros sviesto išminkykite tešlą. Suvyniokite tešlą į polietileno plėvelę ir mažiausiai 30 min. palaikykite šaldytuve

Įkaitinkite orkaitę iki 180˚C.

Atšalusią tešlą iškočiokite ir išklokite ja skardą (skardos dugną ir sieneles). Tešlos dugną subadykite šakute ir ant jos užklokite kepimo popieriaus. Ant kepimo popieriaus užberkite apie 1 kg džiovintų žirnių (tam, kad kepant tešlą nepakiltų) ir pašaukite į orkaitę 10 min.

Cukinijas supjaustykite plonais griežinėliais (apie 0,5 cm storio). Sutarkuokite sūrį. Suplakite kiaušinius ir sumaišykite su grietinėle. Pasūdykite. 

Apkepus tešlai ištraukite ją iš orkaitės. Ant tešlos dugno paskirstykite tarkuotą sūrį. Ant viršaus išdėliokite cukinijų griežinėlius ir užpilkite plaktų kiaušinių ir grietinėlės mišinį. Pasūdykite ir užberkite raudonėlių.

Kepkite pyragą 45 – 50 min.

Skanaus!

Receptas ir nuotrauka - Justinos Ramanauskienės.

Bernardinai.lt

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui. Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai - kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai - rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus - krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija - 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) - teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Maždaug 48 proc. prancūzų palaiko vyriausybės pradėtą kampaniją prieš nelegalias romų gyvenvietes ir romų išsiuntimą iš šalies, rodo ketvirtadienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai.

42 proc. respondentų, dalyvavusių CSA agentūros apklausoje, pasisakė prieš tokias vyriausybės priemones, o dar 10 proc. pareiškė neturį nuomonės šiuo klausimu, ketvirtadienį rašo "Le Parisien/Aujourd'hui en France".

Išreikšdamas susirūpinimą dėl didelio nusikalstamumo šalyje, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nurodė policijai pradėti iš Rytų Europos šalį užplūdusių romų deportaciją.

Nuo liepos 28 dienos Prancūzijos valdžios pareigūnai į Rumuniją ir Bulgariją išsiuntė 681 asmenį. Tokios priemonės prieš romų bendruomenę susilaukė ir dešiniojo, ir kairiojo sparno politikų pasipiktinimo ir kritikos iš Vatikano.

Tačiau, kaip parodė tyrimas, net iki 70 proc. dešiniųjų ir 83 procentai kraštutinės dešinės pakraipos Nacionalinio fronto rėmėjų, kurie padėjo N.Sarkozy laimėti 2007 metų prezidento rinkimus, šiandien palaiko vyriausybės veiksmus.

Prancūzijoje gyvena maždaug 15 tūkst. romų iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurios 2007 metais prisijungė prie Europos Sąjungos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

Napoleonas Šv. Elenos saloje

Lenkijos sostinės Sukilėlių aikštėje planuojama atstatyti paminklą Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui, praneša šalies naujienų agentūra PAP.

Paminklas legendiniam karvedžiui šioje Varšuvos centre esančioje vietoje stovėjo iki pat Antrojo pasaulinio karo, o pati aikštė irgi buvo pavadinta jo vardu.

Šiam sumanymui pritaria ir sostinės paminklų restauratoriai, ir Lenkijos Kovų ir kančių atminimo apsaugos taryba.

Pirmasis ne itin vykęs paminklas Prancūzijos imperatoriui Varšuvoje buvo atidengtas minint jo mirties 100-ąsias metines 1921 metų gegužės 5 dieną. Napoleono Bonaparto biustas buvo pastatytas ant kolonos, tačiau po kelių mėnesių dingo.

Trijų metrų aukščio monumentas, kurį ketinama atstatyti, bus kopija paminklo, kuris iškilo 1923 metų gegužės 3 dieną tuometinės Aukštosios karo mokyklos teritorijoje.

Lenkijos karo muziejuje saugomas tik autentiškas imperatoriaus biustas, o keturi sparnus skrydžiui išskėtę ereliai, kurie jį laikė, per karą neišliko.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.